sušerti

sušerti
1 sušérti, sùšeria, sušė́rė 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušė́riau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušė́riau, šeriu šieną Klt. Árklium (dat.) geresnį pašarą sùšeri Dl. Jau visus pradus sušė́rėm Slv. Suganysi, sušérsi karvėm – nebus Btrm. Kas dieną vežimą šieno sùšeria Pgg. Tris kresčius morkų sušė́rėm paršeliuo Lkv. Sušérsuot roputes kiaulėms Pj. Kiek ans sùšera miltų – tris kiaules tura Als. Bulbikes sušérsu – pjausu kiaulę Krš. Du maišu sušė́riau arkliais J.Jabl(Als). Sušėrė pelus arkliais Šts. Sušėrei vainikėlį su grynu abrakėliu, sugėrei jaunystėlę su čystu vandenėliu LTR(Alvt). | refl. BŽ88, NdŽ: Šiemet šienas ir šiaudai iki stybluko susišė́rė Alv. Pas mum daugiausia kiaulėm tos bulbos susìšeria Vvs. Pašaras susišérsias, pavasarį eis į miestą Krš. ║ sulesinti: Lukštą kiaulėm te ar vištom sùšeri Eiš. Atsineškit gaidį, tai jam sušérsim Sdr. 2. tr. šeriant užauginti: Nesušersu kito tokio kaip pas tetušelį LTR(Pp). | refl. tr.: Rudenį jau gerą kiaulį susišė́riau Alks. 3. tr. šeriant padaryti kūningą, gražų: Arklį avižoms sušė́rė, kad tas net blizga Up. Sušertas jautis pašėlsta pakinkytas arti, nenutūrėsi Dr. 4. tr. NdŽ duoti suvalgyti: Tą vienturtį labai lepina, motina viską jam sùšeria Lkš. ║ suvartoti maistui: Daug veršių ir avių papjovęs sušė́rė NdŽ. | refl. NdŽ. 5. tr. Gsč, Pš, Skrb sudžiauti javus jaujoje ant ardų: Į jaują javus sušérdavo, lygi pietų kūrydavo vienas Pkr. Linus šlapius sušérk jaujo[je] terp ardų – sušunta Žml. 6. intr. Š, NdŽ, KŽ suduoti, sukirsti: Sušérk vyčia arkliui, kad greičiau bėgt Ut. Greitesnio bijo, kad botagu nesušértum Ml. Kai kada įpyksta, tai sùšeriu Lb. Anas virvę turėjo – kai sušer̃s, kad jį perkūnas! JnšM. Kai sušeri durỹs (į duris), tai skamba LTR(Ob). Jis kad sušė́rė arkliam po botagą ir nudulkėjo Mrj. Sušérk par sprandą, ko lenda Ll. Boba sušė́rė kaliotei Mlk. Pragyveno amžių, nėr sušė́ręs pačiai Adm. Ant žirgo sėdau, kepurę kėliau, žirgui sušėriau LTR(Brž). ^ Kas norės sušerti, pagalį gaus Tsk. Girtas – kaip par galvą sušértas Vad. | tr. Svn: Sušérk vaiką rykšte J.Jabl(Šl). Sùšeriu arklį – arklys neveža, ir galas Vdn. Ir nusrėškiau putino šakelę, ir sušėriau juodbėrį žirgelį J.Jabl(Šmn). [Ragana] išmetė žabelį, sako: – Sušerk savo žvėris šituo žabeliu LTR(Ds). | refl. NdŽ. 7. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Tris bliūdus pripyliau, ir sušė́rė Ad. 8. tr. šnek. sunešioti, sutrinti: Par darbą greitai rūbus sušért možna Grv. 9. tr. šnek. sušokti, sutrenkti: Kai įsigeria, sušeria puikiai kazoką P.Cvir. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • sušerti — sušérti vksm. Sušėrė gyvuliáms šiẽną, burokùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšerti — 1 atšerti, àtšeria, atšėrė 1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšėriau J. Reiks atšert arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšersi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių neibūs, tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršerti — 1 peršerti 1. tr. NdŽ per daug pašerti; apsargdinti ėdesiu: Paršėriau paršelius ir susarginau Vkš. Da buvo veršis anos susirgęs – a pargirdėm, a paršėrėm Als. Paršėrė žaliais rugiais, ir nusprogo arklys Šts. Jeigu kumelė paršertà buvo, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišerti — 1 prišerti, prìšeria, prišėrė tr. 1. N, K, Š, NdŽ, KŽ paduoti ėsti iki soties: Prišerk kiaules, ka nežviegtų Jnš. Karvę prìšeriu, priganau, tai i duoda pieno Klt. Kap arklį gerai prišeriu, tai anas gerai tęs Dv. Ką geriau prišersi ją (katę), tą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušėrimas — sušėrìmas sm. (2) 1. KI104 → 1 sušerti 1. 2. → 1 sušerti 6: Cita, neverki, valios panele, čia ne dėl tavęs beržo rykštelė. Dėl šėmų jaučių, dėl pavarymo, dėl žalmargėlių, dėl sušėrimo LTR(Rk) . šėrimas; apšėrimas; atšėrimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antšerti — 1 antšerti, añtšeria, antšėrė (ž.) tr. įšerti, įpenėti: Šerant [jautį] gal antšerti kokį centnierį Grg. šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; paš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšerti — 1 apšerti, àpšeria, apšėrė tr. 1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšėriau gyvulius, apsiruošiau vìsa Pb. Tik apšert arkliai ir eit sau! Lp. Apšerkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšėrei, pasgirdei …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitirpinti — atitirpìnti; Ser, attirpìnti Lš, atatirpìnti Š caus. atitirpti 1: Pašalusius šakniavaisius reikia atitirpinti šaltame vandenyje ir tuojau pat sušerti rš. | refl. Š. tirpinti; aptirpinti; atitirpinti; įtirpinti; ištirpinti; nutirpinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrankos — ãtrankos sf. pl. (1, 3b) prasti likučiai, išrankos: Buvo tokių ãtrankų, tai nė neėmiau Alk. Tai kad tu prisigraibstei visokių atrankų Rdm. Tas [ropučių] ãtrankas gali kiaulėms sušerti Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blankstelėti — 1 blankstelėti, ėja ( ia), ėjo intr. Skr smarkiai suduoti, sušerti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”